Statinai: vartoti ar nevartoti?

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje kiekvienais metais miršta daugiau nei keturi milijonai žmonių. Vienas reikšmingiausių šių ligų rizikos veiksnių – dislipidemija. Sergamumas šia liga yra plačiai paplitęs ir nuolat didėja daugelyje besivystančių šalių. Statinai, mažindami cholesterolio koncentraciją kraujyje, ne tik padeda nutolinti širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir dažnai leidžia jų visai išvengti. Rozuvastatinas ir atorvastatinas ne tik daugiau kaip 50 proc. sumažina mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentraciją, stabdo aterosklerozės progresavimą, bet ir gali sumažinti aterosklerozines plokšteles.

Statinai

HMG-KoA reduktazės inhibitoriai, kitaip vadinami statinais, – tai vaistų grupė, vartojama cholesterolio kiekiui kraujo plazmoje sumažinti. Statinai mažina cholesterolio koncentraciją, slopindami fermentą HMG-KoA reduktazę, kuri dalyvauja organizmo cholesterolio gamyboje mevalonato keliu. Tuo pačiu suaktyvėja mažo tankio lipoproteinų receptoriai ir greičiau šalinamas MTL Ch – kitaip vadinamas blogasis cholesterolis. Gydymo statinais veiksmingumas gali būti vertinamas praėjus vienai savaitei nuo vartojimo pradžios, o stipriausias poveikis pasireiškia po 4–6 savaičių. Statinai gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi keturiais būdais: gerindami endotelio funkciją, moduliuodami uždegimo reakcijas, stabilizuodami aterosklerozinių plokštelių vystymąsi bei užkirsdami kelią trombų susidarymui.

Statinai – tai labiausiai cholesterolio koncentraciją mažinantys preparatai, galintys sumažinti MTL Ch koncentraciją per pusę. Tai net 60 proc. sumažina sunkių širdies ligų komplikacijų skaičių ir 17 proc. sumažina riziką susirgti insultu. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, statinai yra itin svarbūs ne tik pirminei, bet ir antrinei širdies vainikinių arterijų ligos, insulto, miokardo infarkto ir periferinių arterijų ligos profilaktikai, t. y. sumažina išeminio įvykio pasikartojimo tikimybę.

Rozuvastatinas ir atorvastatinas

Rozuvastatinas ir atorvastatinas – tai du veiksmingiausi sintetiniai statinai, kurie vartojami hipercholesterolemijai gydyti bei širdies ir kraujagyslių reiškinių profilaktikai. Skiriasi šių dviejų statinų farmakokinetika – iš organizmo jie yra šalinami skirtingais keliais. Atorvastatiną į ortohidroksilintus ir parahidroksilintus darinius bei įvairius beta oksidacijos produktus metabolizuoja citochromo P450 3A4 (CYP3A4) fermentas. Nustatyta, kad stiprūs CYP3A4 inhibitoriai gerokai padidina atorvastatino koncentraciją, todėl gali padidėti miopatijos rizika. Jeigu įmanoma, rekomenduojama vengti kartu su atorvastatinu vartoti stiprius CYP3A4 inhibitorius: klaritromiciną, ketokonazolą, ciklosporiną, ŽIV proteazės inhibitorius. Vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriai (pvz.: eritromicinas, diltiazemas, verapamilis, flukonazolas) taip pat gali padidinti atorvastatino koncentraciją, todėl reikėtų apgalvotai skirti atorvastatiną kartu su šiais vaistais, o juos paskyrus tinkamai stebėti paciento klinikinę būklę. Tokie vaistai, kaip amlodipinas, ranolazinas, tikagreloras, yra silpni CYP3A4 inhibitoriai, todėl mažai tikėtina tarpusavio sąveika su atorvastatinu, bet jei pacientas vartoja kelis silpnus CYP3A4 inhibitorius, tada tokios tarpusavio sąveikos su atorvastatinu rizika išauga. Europos kardiologų draugijos 2019 metais pasirodžiusiose Dislipidemijų diagnostikos ir gydymo gairėse pateikiami vaistai, kurie yra CYP3A4 inhibitoriai ir gali sąveikauti su atorvastatinu, padidinti jo nepageidaujamų poveikių tikimybę (lentelė). Lietuvoje plačiai naudojamas antitrombocitinis vaistas – tikagreloras. Šis vaistas slopina trombocitų agregaciją, krešulio formavimą ir yra skiriamas 12 mėnesių po stentavimo ar šuntavimo operacijų (po miokardo infarkto ar nestabiliosios krūtinės anginos epizodo). Tikagreloras taip pat yra CYP3A4 fermento inhibitorius, todėl po šių operacijų šalia dvigubos antitrombocitinės terapijos ar tada, kai pacientas vartoja vaistus, kurie yra CYP3A4 fermento inhibitoriai, yra saugiau skirti kitą statiną. Medicininėje literatūroje yra aprašytas rabdomiolizės atvejis pacientui, vartojusiam tikagrelorą kartu su atorvastatinu. Tokiais atvejais alternatyva atorvastatinui galėtų būti rozuvastatinas. Net 90 proc. rozuvastatino pasišalina iš kepenų nemetabolizuoto. Likusieji 10 proc. yra metabolizuojami fermento CYP2C9. Kadangi rozuvastatinas nėra metabolizuojamas CYP3A4 fermento – jį galima skirti kartu su šio fermento inhibitoriais.

JUPITER tyrimas

Atsitiktinių imčių dvigubai aklo tyrimo JUPITER metu 17 802 anksčiau širdies ir kraujagyslių ligomis nesirgę vyrai ir moterys, kurių blogojo MTL Ch koncentracija buvo mažesnė negu 3,4 mmol/l, o didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (djCRB) kiekis buvo padidėjęs daugiau kaip 2 mg/l (manoma, kad padidėjęs djCRB atspindi uždegimą nestabiliose aterosklerozinėse plokštelėse). Pacientai atsitiktiniu būdu buvo paskirstyti į dvi tiriamųjų grupes – vieniems buvo skiriama 20 mg rozuvastatino dozė, kitiems placebas. Tyrimo trukmė – dveji metai. Pacientų, vartojusių rozuvastatiną, grupėje buvo 54 proc. mažiau miokardo infarktų, 48 proc. mažiau insultų, 47 proc. mažiau miokardo revaskuliarizacijos operacijų, tarp jų buvo 20 proc. mažesnis bendras mirtingumas. Rozuvastatino skyrimas taip pat buvo susijęs su venų trombinės embolijos išsivystymo rizikos sumažėjimu 36 procentais.

Dislipidemijos gydymo gairės

2019 metais Europos kardiologų draugija (EKD) kartu su Europos aterosklerozės draugija (EAD) atnaujino dislipidemijos gydymo gaires. Atnaujintose gairėse pabrėžiama nauja, agresyvesnė taktika siekiant sumažinti MTL Ch koncentraciją, peržiūrėtas ir pakoreguotas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas. Šiose gairėse nurodoma, kad, metaanalizių duomenimis, vartojant statinus sumažinus blogąjį MTL Ch vienu mmol/l, pagrindinių kardiovaskulinių reiškinių (miokardo infarktų, insultų ar vainikinių arterijų revaskuliarizacijos) rizika sumažinama 22 proc., o mirties nuo vainikinių arterijų ligų – 20 proc. per penkerius metus.

Apibendrinimas

Koreguojant dislipidemiją, mažinamas širdies ir kraujagyslių ligos – vienos pagrindinių sergamumo ir mirtingumo pasaulyje priežasčių – paplitimas. Dislipidemiją galima koreguoti įvairiais būdais, tačiau pirmos eilės gydymas yra statinais, ypač rozuvastatinu. Rozuvastatinas sumažina blogojo ir padidina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda blokuoti blogojo cholesterolio gamybą organizme, gerina organizmo gebą jį pašalinti iš kraujo bei mažina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę. Įvairūs tyrimai parodė, kad statinų vartojimas net per pusę sumažina miokardo infarkto, insulto ir vainikinių arterijų operacijų riziką.

Literatūros šaltiniai (iš viso 5) – redakcijoje.